Gulėjau lovoje ir gimė mintis parašysi įrašą šia tema. Manau visi šiame gyvenime turime visokiausių baimių kurias galima visada nugalėti, bet reikia labai tam pasiruošti. Aš pati asmeniškai nežinau ar galėčiau nugalėti kelias savo baimes, bet tikrai kažkada laikui bėgant pabandysiu.
Kai kurie žmonės mano, kad yra kvailoka bijoti vorų, bet aš jų bijau ir nieko negaliu padaryti. Aš pamatau tą jų kūnelį ir jau pradedu čia pat drebėti. O dar ir esu prisižiūrėjus visokių dokumentinių filmų ir prisiskaičius visokių straipsių apie jų pavojingus įkandimus.
Aš bitčių bijau nuo pat gimimo, nes niekada man ji nebuvo įgėlusi. Dar atsimenu kaip vieną vakarą buvau prie ežero ir pamačiau kaip mažam vaikui įgėlė bitė, o jis dėl to labai rėkė. Tai tuomet ir pradėjau aš jų bijoti ir vis dar nenustoju.
Gerai viską apgalvojus aš iš tikrųjų supratau kaip aš bijau gyventi. Aš dar esu nepilnametė ir bijau dėl savo ateities. Bijau, kad jeigu į kokią mokyklą neįstosiu ar negausiu darbo, ar neturėsiu pinigų. Tiesiog baisu pagalvot kas gali nutikti, nes jau ir taip pagalvojant daug žmonių skursta. Tiesiog bijau laukti kas bus toliau.
Tos merginos kurios skaitė mano blogą nuo pradžių, galbūt ir žino dėl ko aš jų bijau, o jeigu ne tai paskaitykite šią istoriją. Kaip aš noriu eit pabėgioti tai turiu kiekvieną kartą drebėti eidama gatve, nes ten yra šunų, o kai kurie net palaidi laksto, o kai kurie buvo ne kartą pasileidę, o jų šeimininkams visiškai tai nerūpi. O aš bijau ir dėl savo gyvybės ir dėl kitų, nes jeigu mažas vaikas atvažiavęs norėtų palakstyti ir šuo pasileistų, tiesiog būtų baisu.
Ką tu manai apie šeimininkus, kurie nesirūpina dėl kitų saugumo ?Ir kokios tavo didžiosios baimės ?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą