2016 m. birželio 5 d., sekmadienis

Filmo „Prieglauda“ („The Orphanage“) apžvalga


 Šio filmo žandras yra drama, trileris, siaubo, mistinis, bet pagal mane yra ir kažkiek psichologinis. Man jis labai patiko, nes jame nėra visokių man nepatinkančių fantastinių idėjų kaip skraidantys automobiliai ar begalinę galią turintys žmonės. Šiame filme yra mistinių detalių kurios mane labai sudomino, galiu pasakyti, kad šitas filmas yra vienas iš mano mėgstamiausių.
  Pradžia buvo tokia, kad joje paaiškėjo, kad tėvai įsivaikino sūnų ir jie gyveno name kuriame seniau buvo vaikų prieglauda. Sūnus Simonas turėju neįsivaizduojamus draugus, tėvai manė, kad tai nieko bloga, nes visgi jis neturi sesės ar broliuko, bet po kiek laiko jau tai pasidarė keista, nes jis žaidė su jais keistus žaidimus.
  Dėstyme vyko vakarėlis kuriame dingo Simonas. O dar ir prieš tai kažkoks vaikas su kauke prispaudė pirštus berniuko mamai. Simonas buvo dingęs jau daug laiko, bet mama nenorėjo nuleisti rankų ir ieškojo jo toliau. Filme pradėjo vis ryškėti, kad neįsivaizduojami draugai yra tikri (dvasios, kurios yra gyveno seniau) ir jie yra prieglaudos vaikai, kurie sirgo sunkiomis ligomis, jie manė, kad juos nori nužudyti. Tada mama pasikvietė tokią moterį kuri ir pamatė per transą šituos dalykus.
  Pabaigoje Simono mama suprato, kad tie draugai mėgsta žaisti žaidimus su užuominomis. Todėl taip (su užuominomis) ir pradėjo ieškoti savo sūnaus Simono. Ir jį suradusi pradėjo gerti daug tablečių ir taip mirė su vaiku rankose, bet tik mirusi ji galėjo prižiūrėti prieglaudos vaikus.

Nemanau, kad tikrai gerai aprašiau šį filmą, bet man šis filmas tikrai patiko. Tikrai rekomenduoju pažiūrėti tiems kurie mėgsta mistinius, psichologinius ir su trupučiu siaubo filmus.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą